lenta

lentà sf. (4) 1. SD39, R iš medžio išpjauta nestora pailga plokštė: Šitą pušį galės anas ir lentõm išpjaut Ds. Išsipjoviau colinių ir dvicolių lentų̃ Prn. Tos leñtos tik lubom Ėr. Namą apmušė lentõm Rm. Drylu drylu ir nuabliavo lentą Šts. Drėkstinė, plėkštinė lenta SD45. Į vartų lentą šoviau, į svirną balsas ėjo JV958. Lenta sėdimoji (audžiamų staklių sėdynė) N. Lentų̃ malūnas (lentpjūvė) K. Su lentalėms langus užkalinėjau – nėkas nebįlįs Yl. Išskels baltas lentužėles JV49. Vietoj lango lentikės tarp sienų D.Pošk. Dieną nuėjęs in tą eglę pataisė sau lentutę, kad būtų smagu sėdėt BsPIV283. Tegi lenteliūtė, tai da prisėst Dglš. Šimtas lentužėlių laivo dugnužėliui, antras šimtas lentužėlių į laivelio šaleles LTII544. Padaryk teipajag lentas iš medžio Setim, kurios stačios stovės BB2Moz26,15. Dvejos krikštynos per lentas (kaimynystėje) Dv. ^ Kam talentas, o kam plikos leñtos Žem, Ggr. Žiūri kaip bulius par leñtą Prk. Grabo lenta, žemė šventa Mlt. Kad tu ant lentos išsitiestai (numirtum)! KrvP(Vs). Ištiesė kaip žaltį ant lentele Sim. Kap pasėjom linus, tai kap lenta sudygo Vlk. Tada gydo, kai jau su lenta akes denga (kai miršta) Krž. Kas be dantų, tam reikia lentų (laikas mirti) LTIII461(Kls). Vakar atsirgo, šiandien ant lentos (mirė) N. Žmona ant lentos (pašarvota) Btg. 2. kurios nors specialios paskirties, įvairios išvaizdos plokštė: Braižomoji lentà DŽ. Mokinys ką lentoj rašė J.Jabl. Klasėje stovi juodai nudažyta rašomoji lentà Prn. Lenta lovos galvosumpi B. Lyginimo lentas galima pritaisyti prie sienos, pritvirtinant kabliais rš. Skalbimo lenta rš. Šachmatų lenta rš. 3. Krč fonas: Kaip ausi? – Raudonoj lentõj žaliais rinkimais Sml. Jos kaldros būtų gražesnės, jei lentà būtų kiek tamsesnė Sml. 4. skarda prie žagrės viršuj norago, verstuvė: Reikės vežti žagrę pas kalvį, kad pridėtų lentą Šlv. 5. plokštė su technikos prietaisais: Prietaisų lenta rš. Kratomoji lenta rš. Užrakto lenta rš. 6. plokštė su kokiais nors įrašais: Kryžinė lenta (pervažos ženklas) rš. Krypties lenta rš. Antroj toj lentoj rašyta PK106. 7. žr. lentelė 5: Visi trobesiai dengti po lentà Lš, Alv, Lp. 8. kas ištisas, viename gabale, ne iš dalių sudarytas: Turiu penkiasdešimt rublių vieno[je] lentõ[je] (viename banknote), kas galia susmulkinti? Šts. Tris rublius gavo vieno[je] lentõ[je] Skd. Penki rubliai vieno[je] lentõ[je] Rt. Doleris į vieną lentą N. Muno visos pievos vieno[je] lentõ[je] Kv.

◊ garbė̃s lentà vieta, kurioje surašomi darbo žymūnai: Garbės lentose parodomi rajono, miesto pramonės, žemės ūkio pirmūnai, jų pasiekti laimėjimai socialistinėse lenktynėse, vykdant prisiimtus įsipareigojimus (sov.) sp.

ikì grãbo lentõs iki mirties: Ar toks silpnas tavo tikėjimas, kad jis tesiekia tik iki grabo lentos I.Simon. Liepė mylėt, šenavot lig grabo lentelei LTR(Rk).

lentàs į sáulę pastatýti bankrutuoti: Pradėdami leisti „Gimtąją kalbą“, patys abejojome, ar tesėsime, ar neteks ir mums, kaip daugiui kitų laikraščių, lentas į saulę pastatyti GK1933,129.

šẽšios leñtos karstas: Gyveni gyveni žmogus ir užgyveni tik šešiàs lentàs Krš. Jau man nereikia didžio kraitelio, jau man užtenka šešių lentelių DvD386.

trū́ksta (neteñka, nestõja, nėrà) lentõs galvojè (kaktojè) kvailas: Ar yra jam lenta galvoje (sveikas protas)? LMD(Pl). Jam galvoj lentelių trūksta (jis kvailas) Trgn. Jam galvoj lentelės nestoja Ds. Da jam netenka lentelės kaktoj An.